spacer
spacer search

Zervynos
Užsisakykite malonumą sielai ir kūnui!

Search
spacer
header
Meniu
Titulinis/Naujienos
Apie Zervynas
 
Titulinis/Naujienos arrow Apie Zervynas

Apie Zervynas
KELIAI IR KLYSTKELIAI Spausdinti El. paštas

Valentas Svirnelis

Sodzuos po karo buvo pakrikimas, vieni kitų bijojo kap ugnies, ne tep, ne tį pažangtas žingsnis, ar tartas žodzis, galėjo Sibiru, ar net kulku pakvipc.
Vieni amerikonų laukė, kad ji graicau galėt ataic, kici su likimu sustaikė, kad vėl priek ruskių raiks gyvenc. Nor ruskiai buvo su fufaikėm, smirdėj cibuliais česnaku, bet šitep prancūzus ir vokiečius sugrūdį, skaitės karų kovos dzievu.

Skaityti toliau...
PAGAUTAS VELNIAS Spausdinti El. paštas

Valentas Svirnelis

Seniau, jei raikė kų nuspirkc, parduoc, ar išmainyc visi važuodavo in turgų. Turgai kap visų čės prasdėdavo nakciu. Tep vienų rozų moteriškė, vidurnakcin paskėlus, veršeliui raikštį an ragų užnėrus,patraukė Zobalacies turgaus link. Ruduo, tamsu veršelis brukas,in turgų jis nenori aic,o iki turgaus, daugiau kap dešimc verstų, kad pasisekt nor parycais daveic. Pakeliui in turgų iš to pacio kaimo, su vežimu geras žmogus važavo ir pasisiūlė jai padėc. Pririšus raikštį priek drobynos ir su rykštaiti iš pakos, tep atsispyrė  iki turgaus, anksci ryti, dar kiek priek sutemos.

Skaityti toliau...
MOKYTOJAS Spausdinti El. paštas

Valentas Svirnelis

Jisai ne mūsų krašto vaikas buvo, o atvažavo traukiniu nuok Vilniaus iš kitur.Ir nuok Zarvynų, kur sutoja traukinys, raikėjo pasėjėc dar keli verstai, kur buvo siūstas jis mokytojauc..Privejis kaimo galų, jis užsukė paskucinian kieman.Pasklausė kelio in tų sodzų, kap jam raikėt tynai nusgauc.Sodzaus žmogelis dažinojis,kas jis per asaba,  arklukų tuoj pakinkis,vežiman inmetė kelis pėdus šaudų, užciesis gūniu ir padaris sėscis,pasiūlė garbų svecų pavežėc.

Skaityti toliau...
RAGANIUS Spausdinti El. paštas

Valentas Svirnelis

Gražian sodzun dzūkijos,terp girių ir miškų,prie sraunių upių, gražuolių ažerų, gyvena žmonys, vargais dalinas, priek visokių valdžių. Aš iš Zarvynų, mažas vaikas, kokių gal metų septynių, pas savo geraja bobute, nueidavau pabūc sveciu.
 –Tu man vaikel dzidzausias svecas, nusprausk rankas ir sėsk priek stalo, tuoj pavaišinsiu pyragu.

Skaityti toliau...
MANO BROLUKAS VINCUKAS Spausdinti El. paštas

Valentas Svirnelis

Kaime buvo graži žiema. Stogai budinkų, rodės lašiniais dengci, storiausiai sniegu apsnigci, ir patvoriais supūstos pusnys, kieme takai kap tuneliai koki. Tadu man buvo metai, ketveri, tai sniego pusnys man atrodė, kalnai dzidzausi neišbrandami. Vincukas, brolis mano, buvo kur kas dzidesnis,net trimi metais už mani vyresnis.
Jis man atrodė tikras vyras. Jis nuo takų su lopetaiti sniegų kasė ir švyrkštauc jau mokėjo.Per visų sodzų kelių jis žinojo, nuveic miškan, ant kalno, nesbijojo, ir kluonan tvartan ar pas upį visur rozu, net ir sodzun nuveic su broliu buvo nebaisu.Bet rozų mūs moma su tėti, ko tai išejo Varėnon.

Skaityti toliau...
PASIUTIS VILKAS Spausdinti El. paštas

Valentas Svirnelis

Miškuosna pokario čėsais būdavo vilkų galybė. Jie vaikščiodavo jau ne pavieniui, o cik stodom dzidzausiom. Arklių ganyc nelaido niekas pavieniui, nakcigonėn jodavo visi rozu. Ar Stėgalion ar Paūliuosa, vilkai pribūdavo visur. Dar čiut kap saulai cik nuslaidus jau ir prasdėdavo vilkai savo giesmes giedoc.Vieni ploniau kici storiau, vieni kur tai toli, kici arcau, kitas nenuomancai, jau krūmuosa, visai priek pac sustaugia. Arkliai suprunkšti traukiasi vienon krūvon, arcau priek piemenų, arcau priek ugnės, katrų kūrina piemenys per visų nakc. Vilkai pastaugdami vis traukdavo arcau in arklius.

Skaityti toliau...
STĖGALIŲ AŽERAS PAGELBOS ŠAUKIAS Spausdinti El. paštas

Valentas Svirnelis

Po daugelio nevalios metų šuomet pavasarį Stėgalių ažeras grįžo savan daiktan. Jam grįžč padėjo kas nepacingėjo šaukton talkon ataic. Dzidzausia nočyna pagelbai buvo kirvis, lopeta ir būrys vaikų katriej šakelėm ir piesku puolės kap kraujus iš žaizdos bėgancį iš ažerėlio vandenį užuturėc. Kolei dar vandenio nedaugis buvo tai ir tas darbas vaisių davė. Gražu buvo žūrėc kap perkastu ravu in ažerų ištroškusį vandens srovė čiurlena. Smalsiom akim žūrėdami in mani vaikai klausė ;
-O pilnas ažeras ar grait pribėgs.

Skaityti toliau...
ŽODZIS DUŽESNIS UŽ BET KOKIŲ NOČYNŲ Spausdinti El. paštas

Valentas Svirnelis

Sveiki Zarvyniškiai,sveiki sveteliai Zarvynosa susrinkį kalbos ir knygos laisvės paminėc. Smagu ir dėkui ciem, katriej sumislino canai pas mus susrinkc.Žinokit kad Zarvynosa kap omisniai per visų čės graunyčios ajo ir jau koronės del kalbos ir rašto tai jau pavierykit buvo gana.Ir kas cik mūs kitap kalbėc nemokė, ir lenkai savo panskų mūvų kišo lietuviškų mužicku pavadzinį, ir rūsai kelis roz užeji, motulį Rusijų persyliai mylėc mokino, net vokiačiai ca atsigrūdį, sodzaus žmogelį mūčyc visapo mėgino.

Skaityti toliau...
JUODA KNYGA IR JOS PĖDAI DZŪKIJON Spausdinti El. paštas

Valentas Svirnelis

Apė ,,JUODŲ KNYGŲ‘‘ ne cik dzūkijon bet ir vison Lietuvon girdėc buvo. Bet kas tai per knyga tep niekas praudos paporyc negali. Tokia knyga buvo Zarvynosa –pas Galucinius.Gyveno galan Zarvynų toliau nuok sodzaus palei pac miškų, apaugusios medzais pakalnėn, iš po katros bėga čysto vandenio šalciniai. Nei dzienų nei nakcu tynai perdaug šviesu nebuvo.Bet ne vien del to, to kampo kici privengė, visi kalbėjo, kad, Galuciniai turi ,,JUODŲ KNYGŲ‘‘.Zarvynosa tais čėsais darės visoki cūdai ir cik tynai kur Galuciniai pasrodzydavo, tai per vakaruškas mergom sijonai nukrisdavo, tai nenuomancai vilkai avis užpūldavo, tai gryžtancom iš bažnyčios moteriškėm, užverstais sijonais per vandenį brisc raikėjo, nor to vandenio visai nebuvo.

Skaityti toliau...
ZARVYNOM IR ŪLAI TOLI IKI PERLŲ Spausdinti El. paštas

Valentas Svirnelis

Kokios skambios frazės koki gražūs žodzai, kap prasdeda kalbėc apė Zarvynas. Kalbos aina iš toli  o kap kadu ir iš aukštai. Raikia pabūc an daikto gerai insidaboc one in dangų dairycis, kožnų sūsparų raikia pačiupinėc su žmogum pakalbėc jam išaiškinc, o jai sekas tai padėc o ne tep, kad nieko nelaisc, o cik gražiai kalbėc.Gerai atsimenu kadu prasdėj čeikelių (baidarių) urtas. Čaikelė ne bebras, jos žuvys nesbijo o ir Zarvynų jaunimui, nor sezoninis darbas, bet vis geriau nei nieko, gal miestan nebėgs sodzun katris užsiturės, gal dar katris pirkių insistrais žmonys pasilsėc atvažuos, gal gi atgims pamažu Zarvynos, mislinu sau; ne tep kap dar, pravažuoji per visų sodzų ir net nei vištos neragėc.

Skaityti toliau...
spacer

 
spacer