spacer
spacer search

Zervynos
Užsisakykite malonumą sielai ir kūnui!

Search
spacer
header
Meniu
Titulinis/Naujienos
Apie Zervynas
 
Titulinis/Naujienos arrow Apie Zervynas arrow ZARVYNŲ SODZAUS PRADZA IR SAULĖLYDZIS

ZARVYNŲ SODZAUS PRADZA IR SAULĖLYDZIS Spausdinti El. paštas

Valentas Svirnelis

Apė 1740 metus Kaniavos dvaras turėjo dzidelas žames, jų žamė ajo net kur dartės Zarvynos, o ca tadu dar buvo vien tankūs miškai, su visom savo gėrybėm.

Nuok Kaniavos, kur lygumos ir gera žamė, iki Zarvynų beveik 20 kilometrų, taigi tokį kelių nuveic, surinkc gėrybes ir parnešč dvaran, nebuvo langva. Gerai ar blogai sumislino dvarinykas dar sunku pasakyc – jis už tarnybų, rekrutam davė žamės, graicau miško, priek Ulos upės ir Povilnio upelio, kap užmokescį,kad ty žmogus stacyt namus ir su šeimom gyventų. Dabar tai dzieve saugok – nedalaist. Žūrėdamas į nykstancį sodzų, laukus ir pievas, kur graita bus cik miškas, susmislini, kiek raikėjo sylos, kantrybės ir vieros, prasdėc gyvenc, tokion miškų tankynėn - ca cik rekrutas tep galėjo. Taigi grįžusiam rekrutui ištarnavus 25 metus caro karuominėn ,staršinai Svirneliui buvo duota 140 ha miškų, kur aplinkui nebuvo nei kelių anei jokios žmogystos. Staršina Svirnelis savo buveinei išsirinko, daiktų, an kalno, Ūlos upės ir Povilnio upelio santakon – dar tai pats gražiausias Zarvynų daiktas. Kap, ir nuok ko prasdėj canai gyvenc žmogus, dar sunku net pamislyc. O jis prasdėjo ir jau po poros metų, dvaran duoklį mokėjo. Duoklį dvaran mokėjo; dzovytais grybais,visokiom uogom, medum,kailiais, grūdais. Dvaras rekrutam už tarnybų susmokėjo, ir iš to naudų turėjo, dar šitepos tai nieks nedasgalvot geriau supūdzyt bet neduot. Zarvynosa iš Kaniavos ir Varėnos dvarų pamažu rados daugiau naujakurių. Sodzus išaugo iki 45 kaminų, bet del prastos žamės daugiau nepadzidzėjo, tokis jis ir liko iki šito čėso, nor dar žmogus gyvena ne iš žamės, bet sodzus nedzidzėja, o jau dėl ko tai ,,sunku‘‘ pasakyc.Valakų (140ha) žamės dalyc daugiau kap an keturų dalių jau nesakė,ba su mažiau žamės draugei išgyvenc buvo sunku, taigi jaunesni ir pacon sylon žmonys, kur galėjo vezdėjo geresnio gyvenimo: Vokėtijon, Prancijon, Anglijon, o kap kas net Amerikon atsispyrė. Bet dzidzausias sodzaus nykimas prasdėjo po paskucinio karo, nor Sibiran nebuvo išvežta nei viena draugė, bet kap cik sakės mokycis be pinigų, jaunimas dūmė iš sodzų kur kas sumislino, mokycis sodzaus vaikas išsigalėjo ir iš stipendijos, o ir darbų miesti, buvo kiek nori. Kam nesdavė, ar nesnorėj mokycis galėjo darbuic, ba gamyklų ir fabrikų pridzygo kap grybų po lietaus, aik darbuik, kur cik nori. Zarvynosa kolkozo nedarė, ba maža buvo žamės ir toj paci prasta. Būdami pavieniais valstiečiais, vertės kap kas galėjo ir dar valdzai duoklį mokėjo. Jaunimas bėgo iš sodzaus. Pasbaigė sodzuosa šokiai, veseilios ,užsidarė bibliotikos, o vėliau ir mokyklos. Jaunimas radis čystesį, langvesnį geresnį, darbų ir gyvenimų, sodzų norom nenorom pamiršo. Suaugį, prasgyvenį buvį sodzaus vaikai ,dar jausdami ilgesį gimciem namam norėt išlaikyc Tėvų namus, bet, 1960-1965 metais kap sodzus ir jo apylinkės buvo pacan gražuman, kap omisniai sumislyta pridaryc etnografinių, nacionalinių, regioninių ir visokiausių draustinių. Sodzun dar aršiau, kap priek Tarybų valdžios. 1965 metų sodzaus vaizdai ir staciniai, lyginanc su 2005 metais, kap dangus ir žamė, stacininiai per čėsų supuvė, tvartai, kluonai neraikalingi, laukai metų metais nearci stovi kap užminuoci, pievos krūmais apejį-nešienaunamos, miškai kap kukuruzai susodzyci pavirto šabakščynais. Žmogus kap ir šuva priek visako pripranta,kap yra tep ir gerai, nelaidza sustvarkyc tai ir neraikia. Dar perais 30 metų ir Zarvynosa ragėsis staršinos Svirnelio čėsų vaizdai – o gal teipos ir raika. O gal raikėtų Zarvynas padaryc, kap Vilniun Belmontas, ar nuostabioji Panemunė, šiteipos tai norėtų išlikį zarvyniškiai,o gal ir dar rastūs kas norėt Zarvynas ir jos apylinkes, ne supuvusias ar apžėlusias, o tokias kap Belmontas ragėc.Kadu tai ir Belmontas kol buvo dzirgėlėm ir visokiais mėšlynais apejis, irgi buvo vožnas drauscinis. Dar nuok Tarybų čėsų ,,visoki‘‘ veizdėdami ne sodzui, o sau naudos, randa visokiausių pričinų, kad cik niekas negalėt stogo perdengc, ar gonkas perdaryc, jau apė bet kokį namo perdarymų, o neduok dzieve, naujų namų, pircų ar daržinių stacymo, tai net ir nemislyk. Atsimenu 1991 metais Kultūros ministerijos pateiktų restauruojamų objektų saraši apžūrėjau Zarvynas, buvo skirta 140 tūkst.rublių. Net nedvejodamas paprašiau šitų objektų intraukc in mano vaovaujamos įmonės restauruojamų objektų sąrašą.Govis palaiminimų, kap  an arklio lėkiau in Zarvynas,bet net nepamislinau kad pirmų sopulį apturėsu iš susiedų, katriej neapsidzaugė mano žiniu. Namus jiem raikia sustvarkyc, o tvartų jiem beveik neraikia, (už valdzos pinigus sakės cik tvartus ramontuoc) ,taigi šep ne tep insiprašiau vienų susiedų laisc perstacyc sugruvusį tvartų ,kitam- tvorų tverc..Prasdėjom tvartų perstacinėc,prasdėjo važinėc visokios komisijos ir interesantai, kas objektų,o kas Zarvynų pažūrėc, naudos paveizdėc,susiedas laidis tvartų stacyc pac ne rodnas buvo, vieni rodo kici rėkia dar kici rūstus čiūpoja, kad cik būtų medziniai, pažūrėjus in tokį pulkų načalnykų sakės pamislyc,kad ne tvartų o bažnyčių statėm.Ir va tau kad nori, jau pastacius tvartų ,viena arkitektė insdabojo,kad tvartas 30cm platesnis.Va ca tai buvo kriminalas,kiek buvo riksmo, rankų mosykavimo,kojų trypimo,net pagrasinimų. Ir kų, nor plyšk raikėjo perstacyc. Kų susiedas mislino nakcim nemiegodamas nesakė,bet man pasiguodė:
 - Žinai, geriau būtau už savus pinigus cykiai pasdaris ir man būt spakainiau ir tau langviau. Tvartų perstatėm, bet stogo dengc nelaido,lantelių dar tadu niekas nedarė o šiperiu nesakė. Pričinavo ir priek tveriamų tvorų, tai apė skirtų pingų suvartojimų nebuvo ko ir mislyc. Tadu sunkiausia buvo pacus zarvyniškius suprasc, o gal jie jautė sodzaus galadzienį.-Grūna tegu grūna, nei kluonų nei tų tvartų raikia, jau cik pirkutė dagyvenc raikalinga. Pirkiom remontuoc pinigų nebuvo.Kitais metais Zarvynų restauruoc,dėl nepanaudotų lėšų,neskyrė,bet pradėtas darbas raikė daryc,tadu suciko Kauno restauratorai, bet kap persyliai darai, tai nelabai ir ainas,pinigai dzideli, sakės bažnyčių pastacyc,o išej cik kluonas. Tep ir sustojo investicija in Zarvynų tvartus. Sekas suprasc zarvyniškius,likį gyvenc daugiausia seni žmonys, gyvulių beveik nelaiko,tai kam jam ciej kluonai ar tvartai,ar pievosa daržinės,katros senei nuvejo an malkos ir niekam dėl to nei galva,nei pilvas sopa, ir prauda, jam dzidesnės pirkios, pircies, pavieco raikia ,kad parvažavus vaikam su anūkais būt kur suveic pasėdėc,kad neraikt pas susiedus nakcigulto prašyc. O jei pavasaroc ,savo gimcini pasdzaugc parvažuoji ,tai in tuos tuščius tvartus,svirnus ir kluonus katriej tušči stovėdami per čėsų nebaščiku smirdėc prasdėjo,apaugusius dzirgėlynais, žalcų pilnais, ne cik priveic bet ir žūrėc in juos nesnori  Jei  tvartų ,svirnų, kluonų nebus laista perstacyc pritaikanc, kad ty ne gyvuliui ,katro jau nėr,o žmogui sektūs naudocis, tai labai graitai jiej kap kadu tai daržinės ,nuveis an malkos, o tai dartės stovi kap koki griekai ir tep ankštuosa kiemuosa daiktų užima,tai nor kiemas bus dzidesnis ir čystesnis.Sunku suprasc, kodėl iš sodzaus žmogaus, čiūčelų daro.Pamėgykit ponai čiūčelas iš savį padaryc,gal an savį geriau išeis. Toli, oi dar toli, Zarvynom iki Belmonto, ar Panemunės,  gal Lietuvon kadu tai rasis razumnų žmonių, ir dar ragėsim naujų  gražių budinkų, gal ir naujų sodzų nuok Krokšlio iki pacų Puvočių, katriej  atgyvins dar Dzūkijos kraštų, praturcins jos istorijų.Ir va nenuomancai man šiteipos berašanc, kap omisniai tarytum laiškų gaunu nuk tetos Onos,katroj jauna dar už lenkų už Vandenų pabėgo,tai va kų rašo man locna teta: - Buvau jauna,padzykus ir sprauna, su jaunimu rozum an šokių ir bažnyčion ajom,ne ciek an Dzievo abrozų,kap an bernų dabojau,tai gal už tai ,aš tep toli už Vandenų atjojau.Dar jau sena ir akys jau ne tos ,jau ir bernai nerūpi,dar jau daugiau in Dzievo abrozus akys dabot ,bet tep toli jau nedasiekia.Turu krūvelį pingų ,o kap sakiau aš jau sena ir kur juos dėc man- problema. Tai gal Zarvynon man bažnyčių pastacyc,tai būt Dzievuliu ir žmonimi dovana.Girdėjau tvartus mėginai stacyc,tai gal galėtai ir bažnyčių, ir ne kaneč mūrinį,gerai būt ir medzinį pastacyc.O pinigų kap jau sakiau- krūva,insilėkėjis peršokc nevaliotai. Tai kas daryc, raiktų padėc,nor jau žinau kad, ,,kryžių‘‘ bus keliai ir,, stacijų‘‘ daugiau nei trisdešimcį peraic.Bet jau gi tokian raikalan ir nepadėc būt griekas. Anksci ryti paskinkis arklį dar ciktais pro brėkštų su tokiu žiniu,aš in arkiteklį lakiu.Jis gi žmogus razumnas ir Varėnon,net Alytun važuoja o nuvažavis kalbų rėžia,rankom mosykuoja,kur kų nugrauc ar pastacyc,tai jis sudiriguoja.Nespėjo kelias net prasilgc,ir va ne rozų jau ragėci rūmai ,kap mauzoliejus ,o an jo ne Leninas,o Kniubas stovi.Priklaupis rodau ir sakau,kad vėl dzidzausių krūvų pinigų radau,cik va už juos ne tvartų o bažnyčių raiktų Zarvynon pastacyc,o jis cik iškėtė rankas dar išsižojo,bet ištaryc nebagas nieko nevaliojo.Išpylė prakaitas nuok rankų iki kojų,kų raiks man tetai pasakyc, Bažnyčia tau ne tvartas Zarvynon pastacyc,kap dar prieš 50 metų visi kalnai pušelėm apsodzyci.Dar pasvartiau ir nubudau, fuj kokį  baisų sapnų sapnavau . Neduok Dzievuli, jei bus ciktais tokia teisybė, stacis visur namus ir kaminyčias,o pas mus ,teipos ir liks apgruvus ubagynė.
 
spacer

 
spacer