spacer
spacer search

Zervynos
Užsisakykite malonumą sielai ir kūnui!

Search
spacer
header
Meniu
Titulinis/Naujienos
Apie Zervynas
 
Titulinis/Naujienos arrow Apie Zervynas arrow STĖGALIŲ AŽERAS

STĖGALIŲ AŽERAS Spausdinti El. paštas

Valentas Svirnelis

Netoli Zarvynų yra Stėgalios kur nemažiau kap Paūliuosa, ar Paupeliuosa visus metus žmonys krutėjo darbus dirbo. Stėgaliosa buvo daug laukų, pievų, ganyklų todėl lenkų čėsais kap vienkiemiai buvo madon, jau kap kas buvo ir namam pamūres,an gražesnio daikto susmūrinį, bet čėsam pasmainius, iš sodzaus tep niekas ir neišskėlė. Miškan liko stovėc cik dzvi urėdijos: viena pas Povilnio ažerų, kita - Stėgaliosa. Srėgaliosa buvo ažeras jis buvo daug kitokis kap kitur , varlių dėlių ir krakių, o dar visokių paukščių, tai gal tokių nebuvo niekur, ir nežinia dėl ko vadzino jį Stėgalių ažeru. Neapsimilydamas sakau kad buvo, užtai kad dartės jau nėra.

Kodėl nėra ir kas ca kaltas - ogi ir ca žmogus savo nagus prikišo. Nugi rodos mūs dziedai ne tep mokyci buvo, bet su žami ir ažerais geriau už mus tvarkycis ir suskalbėc mokėjo, o gal už tai, kad viso to kų mislino padaryc negalėjo, tokių nočynų kap dar mes neturėjo.
Stėgalių ažeras už Ūlų daugiau dešimc metrų aukščiau stovėjo ir visų čės pavasariais iš Stėgalių ažero ravu rozu su krakėm, varlėm, visokiais būžiais ir dėlėm-gurgėdamas lyšnas vanduo Ūlon burbėjo. Rausvai geltonų krakių - dzidelių ir mažukių - kožnon duobelėn buvo. Krakė už mekšrį ir ašerį gražesnė, padabna biskį in lynų, taigi ir gaudzyc buvo akvata. Krakių meškerėm negaudė, ravuosa, gaudė kašikais, o ažeruosa, katrų buvo trys, žuvavo bradziniais ir traičėkais. Sausom vasarom kur buvo likį ažerėliai, buvo geltono piesko dugnas ir nedaugiau kap pusantro metro gylis, o vanduo, šiltas kap virytas nor visų dzien maudzykis - nesušalsi, imdavo ir išdžiūdavo. Bet užtai dzidzausias ažeras apaugis nendrėm, meldais, šėko kupstais likdavo visadu pilnas.Ir kas gyveno šitan ažeran ir priek jo, išporyc niekas negalėt. Nor ažeran iš žuvų cik krakės buvo, bet užtai jau dėlių ir varlių tai visokiausių buvo. Varlių giesmės pavasarį kap kokis choras, vakarais visan sodzun girdėcis buvo. Nendrių ir meldų tankumynan, tai paukščių paukštelių, kokių ciktais nebuvo. Bet mėgstamiausi paukščiai ancys buvo. Ancys ir ancų kiaušiniai, tai buvo paliaunykų ir piemenų paukščis, katrį ir ciej ir ciej ūbino. Paliaunykai paliavojo, piemenys kiaušinius rabavojo, bet visciek tų ancų buvo ir daug ir visokiausiausių, nuok mažukių raibų iki dzidzausių mėlynai žalių. Buvo net tokių, katros dravėsa kiaušinius dėjo ir vaikus perėjo, o išperėjį iš dravės iškilodavo ir visus rozu ažeran vesdavo. O kiek buvo knyvių katros paažerėm palei laukus lakiojo ir šaukė - knyvi, knyvi,ogi bakosai iš padangių stacu galvu lėkdami,ir avių balsu rėkdami, rodės skrac žamėn tuoj sulys, griežlė pievelėn paskavojus savo giesmelį griežė ir šiknakojai po pieskynų tūpcodami bėginėjo, gal jiej varlas in ažerų tep varinėjo. Busilai po pievas braidzodami varlių lig valiai prisigaudį, galvas in viršų užvertį kleketojo. Iš tankaus aglyno kap ko sarmacydamas ir juodas busilas an pievų pasrodzydavo, bet ilgai neužsibuvis vėl tankumon smukdavo, gal savo lizdo ar vaikų pilnioc, o pilnioc tadu buvodar nuok ko. Virš ažero, pievų, laukų ir miškų kap koki angelai sargai, ratais sukė koviniai vanagai, cik kap kadu nuslaisdami an kokios tvoros ar stulpo patupėc, iš arcau an varlių, šliužų , paukštukų pažūrėc ir kų pietumi suveizdėc.
Visokia gyvascis tuom ažerėliu dzaugės ir juom gyveno, ciktais žmogus, katram laukų ir sausesnių pievų buvo maža, tai rankom, tai su lopetom, vis tų ravelį in Ūlų ainancį, čėsas nuok čėso kasė, bet su tokiom nočynom ažero gi nepastrošysi. Ažeras buvo vienon lygumon su Gudo šalim. Dvarnų, Asiūklinės Kaklalio klampios pievos rodos tep ir vedė in Gudo šalį cik keli kalnėliai skyrė, del to ir vandenio ca visų čės buvo gana. Bet žmogus augo razumnėjo, po biskį daugiau ir daugiau visokiausių nočynų apturėjo ir, kap ragėc, nei Stėgalių ažeras ,nei jo GYVYBĖ jiem nerūpėjo, ciktai laukų ir pievų jiej daugiau norėjo. Tai nieko nepamislinį ir nepalaukį gelažinius arklius paskinkį cemencinių trūbų prisvežį , tokį jau ravų išvanojo, kad ažeras nebagas su visas vidurais beragincai Ūlon išburbėjo. Ogi kap puolėsi žmogus ne cik laukus, bet ir Dvarnų ir Asiūklinės liūnus arc. Dzaugės žmogus ir savo dzideliu razumu gyrės, o dar tai jau bagoctvos (turto) apturės .Cik neilgai dzaugcis išejo: laukai perdzūvo ,visur cik pilkas pieskas kap pelanai pasdarė, niekas nei dzygo anei augo, laukus pametį sodzyc bulbes, sėc rugius, pievosa tadu prasdėjo. Bet ravas darė tep kap jam ir buvo liepta, ne cik kad visų vandenį bet ir nukritusių rasų trūbom in Ūlų nešė. Prapuolė vanduo, prapuolė ir visa gyvascis. Dar kelis metus paskapstis, kryžium peržagnojis ir žmogus ne cik ažerų, bet ir visas Stėgalias pamiršo. Praveis keli dar metai užeis pušelėm, paskucinės likį plynelės, niekam nebus net galvon kur tas ažeras buvo. Rodos žmogus jau ir razumnesnis, ir darė kap geriau, ir pilniojo, kad neprapultų kas gražu, o va kap ca išejo. Ir dzidelio ca daikto vienu balali daugiau, vienu balali mažiau, nei ty kas ais, nei ty kas jų žūrės, nei ty kam rūpi, nei ty kam rūpės. Tep kap tas Pūlis sakė: išgaišo kumelaitė – nu ir tuščiajos. Sudievu ažerėliu – sudievu Stėgaliom. Dar tegu naudojas ciej katriej pilnavoja ir už tai algas gauna, bet ir ciej sėdėdami už šešių varstų Marcinkonysa net negirdėjo, kad tokis ažeras buvo ir, kad jį kas su visaisvidurais išlaido - prosta dzyvai kitep nepasakysi. O gal jiei cykiai apsikasį po lapais sėdzi meškų ar zubrų laukia. Nelaukit – neatais. Ko jiei ca ais tokian bruzgynan ir šabakščynan, akis išsidraskyc ar ragus paslaužyc. Ca jau nei žolės, nei medaus neliko. Tai kas gi tokis paskavojis po puvenom ir lapais sėdzi ir tokių valdzų turi, kad nieko nebijodamas tokį parėtkų daro. Jai žmogų utėlės ir blusos apiponavojo, tai toki sako, kad tai dzievo dovana, o ne apslaidzimas. Toki gal nesupranta, kad žmogus an žamės laistas tep gyvenc, kad sukūrc grožį, juom dzaugcis ir čystaton gyvenc. O dar teipos sudergį ciešina visus, kad tokia valdza buvo norėjai ar tu nenorėjai, bet raikėj klausyc. Bet kad ir dar toj žamė duota jajubam, katriej nei pacys ėsc negali,tai gi neduoda ir kiciem.O Sėgalias per dešimc metų
 sekas padaryc žydzincais sodais, kur žmonys dyrbc ilsėcis ir dzaugcis aitų ir važuotų, cik raikia nušluoc ,,TUOS‘‘ maurais apaugusius su visais supuvusiais lapais, nuplėšc šyrmų ir inlaisc, meilės, šviesos ir šilumos,ir tuos katarie nušviest sušyldzyt ir atgaivint, buvusį tokį gražų gamtos kampelį.
 
spacer

 
spacer