spacer
spacer search

Zervynos
Užsisakykite malonumą sielai ir kūnui!

Search
spacer
header
Meniu
Titulinis/Naujienos
Apie Zervynas
 
Titulinis/Naujienos arrow Apie Zervynas arrow GYVENIMAS ZARVYNOSNA

GYVENIMAS ZARVYNOSNA Spausdinti El. paštas

Valentas Svirnelis

Visai dar nesenei,ir Zarvynosa ir kituosa sodzuosa nebuvo alektros. Tai buvo cik prieš 50 metų,kokis,ubago lazdos vortas, buvo sodzaus žmogaus gyvenimas.Ir jei būt atsiradis durnius ir 1955 metais būt sumislinis pavadzyc Zarvynas tep kap dar jas vadzina,tai alektros, radijos,ir telepono, po šitai dzienai būt nebuvį. Po šiai dzienai būtų balanas drožį , smirdzuškas žibinį ir žmonių iš sodzaus neišlaidį, kad būt kų visam svietu rodzyc. Aršiausia tai, kad kaptai žmonis iš Zarvynų palaido ir kas tai padarė, tai jau kita istorija.

Nūnai dzidzausia bėda tai, kad dartės nėr iš ko čiūčelas daryc, nėr kas turistam rodzyc. Ko gero raikėt Karjotiškėsa pasdairyc gal gi rastūs smielnų žmonių ,katriej galėtų pasaukoc ir savo likusį gyvenimėlį vardan to žodzo,,ETNOGRAFINIS‘‘ padėc.Tegu jiej jo ir nesupranta abile cik sėdėt apdriskį ir nesprausį ,galėtų duoc ir darmavos arielkos,kad cik turistam jiej pašūkaut ir pašokinėt,va tai ca gal Europos sajunga padėt ,ba iš kur ciek tos darmavos arielkos gausi. Ca jumim tai ne  tvarto stogas,ca in tų raikalų raikėt razumniai pažūrėc,ca vienas ,,šulas‘‘ nieko nepadėt, ca raiktų ministerijos,nugi mažiausia tai jau departamento, kad va šitokius tai raikalus suparėtkavoc. Bet ca raikėt razumno ,,šulo‘‘ katris galėt partysc, kašelį ar net dzvi, pinigų iš tos Europos, tai dar gal sektūs padaryc kap buvo. Kad tas sodzaus žmogus rangtūs ir avėt tep kap rangės ir avėjo, dar cik prieš 50-60 metų .Gal daug jau kas pamiršo kap ir kuom dar nesenei ciej sodzaus žmonys rangės ir kuom avėjo.
Nešoc kasdzien ir aic in miškų darban zarvyniškiai avėjo; vyžais,prastais ir palopytais gūmu. Apė namus ir sodzun apseidavo šklūmpėm ir kaduliais,moterys nešojo langvesnį apsiavimų,kur aic toliau –audavos naginėm,o apė namus,tvartus,avėdavo petkes.
Vyžus pynė, ilgais žiemos vakarais, iš beržo tošies. Vyžan turėjo būc apivaros,su katrom aptraukdavo ir apraišiodavo, kojų apvyniotu autu.Prasci vyžai, tai kap vailokai be kaliošų, jei šlapia tai graita peršlampa,geresni buvo palopyci gūmu,katrų imdavo iš mašinų padangų, katras ne cik rasc, bet ir nudzauc ne tep langva buvo, taigi daugiausia avėjo nelopytom.Apė vyžas net tokia baika yra; prikūlė vyrai rugių o gaspadinė sumislino šviežos duonos iškepc. Duonos užmaišyton rėčkelėn,vienas štukorus, inkišo vyžų su visom apivarom.Gaspadinė iškepus duonų vienų kepalų atnešus an stalo, pjauna, pjauna ir atpjauc negali,paima gaspadorus ir su peiliu užkabinis apivarų, iš kepalo duonos ištysė vyžų su visom apivarom, žūro ir savo akimi nevierina,o gaspadinė rankom suplojus, kad sušuks: O tai vyrai, o tai vyrai ir kūlė ir vėtė,ir vyžos neragėjo. Vadluk to sekas sakyc, kad kur vyžai buvo ir kur jiej prapuolė,buvo kalci, cik vyrai, ba cik jiej pynė ir pacys nešojo, moterys in jas net nežūrėjo.
Moterys katros daugiau buvo priek namų, avėjo langvesnį apavų; nagines ir petkes.
Naginės buvo skūrinės, pasiuvinėtom nosytėm su apivaraitėm jas avėdamos aidavo sodzun, pakieminėc, kap kadu ir bažnyčion.
Petkes siuvė iš nunešotų milinių gunčių, jos buvo langvos,šiltos,cik jei šlapia graita peršlampa užtai jas ir nešojo cik apė namus.
Pirkion nešoc,daugiausia vaikam,su krūkeliu padarytu iš kaulalio,nėrė tokias nei tai petkes,nei tai nagines,nėrė jas iš pakulinių storų siūlų,tep tai jos buvo zdrančnos,kap naginaitės ,cik pakol spaliai išsipašydavo,tai kojas badzydavo.
Po namus, tvartuosa, kap labai šlapia, avėdavo šklūmpes, kadulius.
Kaduliai,tai iš medzo išdrožči, toki tupliai cik visi medziniai.
Šklumpės buvo langvesnės ir smagesnės ba jų cik padai buvo medziniai, o visas viršus skūrinis.
Tai va kiek visokio apavo buvo katro darčės ne visi atsimena,o rasc dar aršiau,nelabai kur ir rastai.
Pirkcinis apavas; tupliai, vengerkos, čebatai-buvo visai draugei ir keliom ailiom, jei dziedas pirko tai ir anūku gana buvo, o jai vienas išej kermošiun, tai kici namo sėdzi,ba nėr kuom apsiauc.
Ne geriau buvo ir su apsirangimu. Apaciniai marškinai ir kelnės buvo drobiniai,katriej vasarų būdavo ir už viršucinius, viršucinės kelnės ir moteriški andarokai,būdavo miliniai,arba šeračkiniai. Švedarius, pančiakas, pirščines mezgė iš avių vilnų, kap kas mokėj tep siuvė ir mezgė, o kap nusmezgė tep ir nešojo.
Buvo, kad kelnių nenešojo iki 18 metų. Kelnės turėjo daug negerumo;prastai pasiūtos,klešnės vyniojos apė kojas, badė ir graužė minkštesnes iki pusiaujo, kūno dalis,džiržų nebuvo,tai nuok vieno insiūto guziko, kelnės arba spaudė arba smūko, o jai an savo raikalo prispiria, tai kol susgrabosi tai gali ir nespėc,o kitų roz būdavo,rodos kelnes ir nusmovei,opaskui žūrai, žūrai ogi voverė,sėdzi kelnėsa, tai kų tadu nei aucis,nei kelnes palikc.
Buvo vienas sodzun, tai kap raikė šliūban važuoc, let kap kelnėm apavė, tai va kap sunkiai kelnės civilizacijon ajo.
Žiemų kap būdavo šalta vilkėjo, milines gunčes, arba kailinius, katrie buvo tep pasiūci kad jais galėjo apsivilkc bet kas, jei cik pakelc galėjo. Gerasnes gunčelas, kailinaicus, viršucinį ailalį, tep šėnavojo, kad jas daugiausia,cik kandzys pagynėdavo.
Ilsėcis buvo irgi panašai. Lažkos daugiausia buvo medzinės daugiausia dzvi pirkion, viena tėvam kita vaikam. Jei draugė dzidelė tai žiemų kici,gulėjo an padlago pasklojį senykus. Senykas- tai maišas prikištas iškultų šaudų. Lažkosa tepgi buvo senykai. Plūksnų padušku ne kožnas galėjo pasdzaugc. Užsiklodavo austom paklotėm, o kad, nebūt nakcu šalta, an viršaus prisklodavo gunčėm, arba kailiniais. Pavasarį, oram atšilus, dzidesni vaikai miegodavo kluonan an šieno, arba svirnan, ba pikion, kur kūrydavo ir darydavo valgyc būdavo karšta, o ir visokia gyvascis (musios, blusos, blakutės, prisokai, utėlės),katrų kožnon pirkion buvo iki valiai, spakainiai miegoc neduodavo. Buvo tokių katriej iki Visų Šventų, kluonan nakvodavo.
Valgydavo visa draugė rozu, ir už vieno stalo.
Abiedoja (pusryčiauna) anksci dar patamsumėn, o pavalgį visi pakrinka darban.
spacer

 
spacer