spacer
spacer search

Zervynos
Užsisakykite malonumą sielai ir kūnui!

Search
spacer
header
Meniu
Titulinis/Naujienos
Apie Zervynas
 
Titulinis/Naujienos arrow Apie Zervynas arrow UŽKEIKTOSIOS ŽEMĖS LIETUVOS

UŽKEIKTOSIOS ŽEMĖS LIETUVOS Spausdinti El. paštas

Valentas Svirnelis

Kokia maža ta Lietuvos žemelė koks mažytis Didžiosios Žemės lopinėlis,o kiek tam mažam lopinėlyj, nuostabių,stebūklingų,įžymių,garsių, baisių,ir užkeiktų vietų sutilpo. Dar nuo viduramžių Lietuvos žemėj ,buvo miškų,laukų, kalnų, plynių,ir vandens telkinių, kur žmogui buvo žengti nevalia,tai buvo Peklų raistai, Velnių pėdos,Raganų kalnai,Šėtonų girios,Raigardai,Bedugnės akys ir ežerai.Keitėsi laikai ir Žmogus, kaip Dievo įpėdinis žemėje,turėdamas,visas teises ir regalijas,vienas užkeiktas vietas išteisino,o kitas įteisino, buvo atrastos šventos ir stebūklingos vietos.

Panaudojus palydovines sistemas ir mokslo protus,galų gale buvo apčiuopta Europos bamba,gal nepraeis daug laiko ir visų Didžiavyrių džiaugsmui,bus atrasta iš kur gi tos Europos kojos dygsta. Juk ir Marijos žemė,ne Jeruzalė ar koks Egiptas,o Lietuva ir jeigu tik norėsim,proto,jėgų nepagailėsim, aiškiau, Merkinėn su Jezum Kristum, Žemaitijoj su Marija Gimdytoja pakalbėsim,tai ir Betliejaus tvartelį Lietuvoj surasim.Ir paplūs į Lietuva visokio plauko ir be plauko ,,ruristai‘‘,su trumpesniais ir ilgesniais ivestatoriais, nabagė Lietuva nespės gimdyt, ir nieks dar negalvoja kur reiks ta visa ,, Gemalą‘‘ padėt. Laisvų žemės plotų jau Lietuvoj neliko,liko tik užkeikti, miškai, upės kalnai,ežerai,buvę malūnai ir pastatai, kur negali jokie šamanai ir iliuzionistai ilgiau nei kelias valandas išbūt.O tokių vietų Lietuvoj dar daug, bet dar neužgimė tokis šamanas kuris tuos prakeiksmus nuimt. Užkeikimai Lietuvoj labai madingi, juos lietuviai masiškai pradėjo naudot ypač prie Tarybų valdžios ir jie pasidarė tokie madingi ir populiarūs, kaip spiritizmo seansai ;susėdo kelios bobutės aplink stalą ant kurio patiestas Lietuvos žemėlapis ir vedžioją adatą su siūlu, prie žvakių šviesos, prieblandoj prisnūdo viena bobutė ir niūrkt su su nosim į kokią nors pelkę ar ežerą, kitos snaudusios iš išgasčio sušoko apčiuopė nuo snarglio sušlapusia vieta-štai jums ir Dievo pirštu parodyta vieta, kurį ne tiek šventa kiek užkeikta. Patiko bobutėms toks darbas, ir lengvas, ir įdomus. Pribadė ir prisnargliavo po visą Lietuvos žemelę; miškus, laukus, pievas, raistus, upes, kalnus, ežerus, namus, dvarus, tiltus ir vsai Lietuvai prisakė.
  - Trenks kaip perkūnas iš giedro dangaus tą katras bent pirštu prislies prie apreikštos vietos.
Tas vietas visokiais vardais pavadino, pridėdami visokiausias gąsdinančias galūnes; nacionalinis, regioninis, landšaftinis, ichtiologinis, etnografinis, architektūrinis.
Kad tai ne tuščiažodžiavimas, o žodis taptų kūnu,buvo sukurta,galinga šamanų ūnija,tom vietom prižiūrėt ir nemaža riekutė atriekta, kad tuos šamanus papenėt.Jie penisi ir garsiai čiapsi, kad per plona riekė, senai pamiršę už ką ją gauna. Įsivazduokit; sulysusį, išblyškusį, murziną, apiplyšusį, blusom, utėlėm ir visokiais parazitais apsėstą, alkaną vaiką, ant kurio nugaros puikuotūsi užkabinta lenta su užrašu;
„ŠITĄ VAIKĄ PRIŽIŪRI SAUGO IR PUOSELĖJA VIENINTELĖ TAM TURINTI TEISĘ-JO PAMOTĖ CHA,CHA...“
Kaip reaguotūmėt? Juoktūmėtės,verktūmėt, ieškotūmėt teisybės ar pavogtūmėt tą vaiką ir augintūt patys, kad apgynt nuo bado, skurdo ir gėdos?
Tokių našlaičių ar pamestinukų toli ieškot nereikia, kad ir buvęs po pat Vilniaus širdim Vingio parkas, nei jis koks lachūdra, nei jis narkomanas, dar ir litą, kitą pamotei suubagauna, o jau apskelbtas erkinio encfalito epidemijos židiniu, gal šį pavasarį paskelbs, choleros, dizinterijos židiniu, gyvačių, žalčių, mašalų, uodųir visokių bimbalų veisykla, o gal griuvenų ir puvenų draustiniu, nes per tiek Lasvės metų tiek prilaisvinta buvusiam Vingio parke, kad jau su šakėm galima kabint...O gal taip turi būt, gal tai ir yra natūralusis grožis, tik mes bėdžiai to nesuprantam.
Žiopli ir neįžvalgūs buvom lengvai pasidavėm Tarybinei propogandai, nepasipriešino ,,žalieji‘‘ o gal nabagai dar nebuvo gimę, kai Vingyje kelius ir takus asfaltavo, kai estradą, geležinkelį ,kioskus ir tualetus statė. Dabar nupirks koks Driskius tualetą, ir tu įrodinėk jam kad ten pamatų nėra ir nebuvo ir dangoraižį toj vietoj statyti nevalia, ir kad asfaltas dar ne kelias o tik gyvenimo klaida.O gal brūzgynas, šabakštynas su meškų irštvom, barsukų urrvais ir bebrų prūdais,būt daug egzotiškiau.Ir čia kaip ir kainų kilime, nepravedamas masinis aiškinamasis darbas,o tada ir pasiklystam tarp vertybių. Juk ne kiekvienam Dievo duota dovana pažint ir suprast gamtos grožį.
Jeigu vienam dešimtmečiais  nearti laukai ir nešienautos pievos kelia pasibiaurėjimą, pasibaisėjimą neūkiškumą ir nešeimyniškumą, tai kitam širdis apsala žiūrint į taip natūralėjančią gamtą.Kokių žmonių yra daugiau, labai jau lengva įsitikint.Kiek daug Lietuvoje upelių, upių, ežerų ir ežerėlių krantų ir pakrančių, miškų ir miškelių  kurie turi statusą ,,OBŠČIJ‘‘ir tik maža dalelė –TAVO, MANO ir skirtumas akivaizdus kaip Vilniuje Belmontas. Yra prie Vilniaus ir Kairėnų apleistas ežeriukas iš kurio pro sodų masyvus link Neries upės teka mažas upelis. Iš abiejų upelio pusių apie 3 km sodininkų sklypai. Žydi sodai, įrengtos pievutės,daržų lysvės įvairiaspalviai namai, nameliai, kiek žmonių čia randa ramybę, darbą, poilsį, bet gaila, kad ne kiekvienas vilnietis čia gali įspaust į išpūrenta žemės lysvę savo pėdą, veja bėdžiai iš daržų.Kas leido tokioj gamtos grožybėj saujelei ,,pateptūjų‘‘statyt namus ir augint sodus, o gal nespėjo šamanų bobutė snargliu patept šio ir dar daug apie Vilnių gražių vietovių .Kam dabar reikėtų snarglį nutraukt ar rankas nukapot. Nebuvo toks drąsus  tas sodų įkūrėjęs ir visus upelius, griovelius, balutes ir prūdelius, prieinamus masėms paliko.5 m iš vienos ir iš kitos upelio pusės paliko statusą ,,OPŠČIA‘‘tai yra prieinamos masėms ir brenda masės su guminiais batais atsiraitę rankoves nuo vieno upelio galo iki kito ,,apšitkų‘‘ ieškodamos ir taip viena po kitos, visa vasara.Norėtų sodininkas ir upelį prižiūrėt tiltuką, lieptuką įrengt žolytę nupjaut, bet šiukštu, pats sau prisikviesi neprašytų svečių, su alaus buteliais,cigarečių kalnais, vėliau su muzika ir su dainom.Todėl sodininkai slepia upelį užsodindami erškėtrožėm avietėm karklais,todėl kad jis yra ,,OBŠČIJ“.
Ir kur tik tos masės nenori ir kai tyčia tik visur ant gatavo.Nelenda į ežerą ar upę per krūmus, nesigula į 10 metų nešienauta pievą, bet kaip tyčia tokie randa išvalytą pakrantę įrengtą tiltuką, gražią žalią pievutę ir iš laimės stena, kokį jiems rojaus kampelį Dievulis iš dangaus pametėjo, bet pasirodo čia tik žmogus sau rojų susikūrt norėjo.
 –Nedryski bėdžiau, čia visų –pagrūmojo masė .Paliko masę šiūkšlių, butelių ir nuzvimbė į Trakų rojų. O Trakai ,Trakai jūs visų patieka kas pas jus nebuvo neišmano nieko. Žiūri į vaikiškai suglumusį, nuskriaustą, pilnas akis pagalbos šauksmo ir baisiesi ir kas taip nuskriaudė mergaitę (o gal pasamdė) rodos tik vakar ji jodinėjo Margio ežero pakrante, naudojos sporto aikštele, nerūpestingai vaišinosi karšta arbatėle, o štai jau šiandien besiblaškydama su kamera po paežerės brūzgynus, apleistas dilgėlėm pakalnes ir laukus ir lyg Marytė Melnikaitė  klykia;
-Atraskit butelius tuščius,aš jų nepagailėsiu, o kas primėtė po laukus, aš tuos gyvus, per teliką suėsiu. Marytės kamera lyg tyčia tik šmėstelėjus per bruzgynus ant įrengtos aikštelės apsistoja;
 -Kas tu tokis ir kas tau leido, čia žemė užkeikta, tu nebijai nei paties velnio,tai tu žinok kas aš tokia, tau šitas žemės lopinys, per kraujus iš gerklės išlys.
Taip ginama su televizija užkeikta žemė, nes jau velnių žmonės nebijo.
Kaip gaila, kad grafas Tiškevičius rūmus states kur tik panorėjo, jam nei leidimų, nei derinimų pas spiritizmo bobutes nereikėjo ir kur pastatė ten derėjo.Ir tik 99 rūmus pastatęs anapilin išėjo, o galėjo bent gaireles apie Trakus sukišt kur derėtų ir galėtų rūmai dar stovėt, tai negraužtų vieni kitiems gerklių, proto galvos, įrodinėdami kur statyt rūmus o kur palikti  dilgėlynus ir taip metų metais gražiausiosia vietose veši šabakštynai o rūmų nebėra. Kaip paaiškint japonų, ar kiniečių turistui, kad pačios gražiausios vietos taip neprieinamos ir apleistos. Paaiškinimas gali būt tik toks, kad tokios vietos Lietuvoje užkeiktos, arba užminuotos, besitraukiant sovietams iš Lietuvos, juk nesakysi kad lietuvius didysis pavydo kirminas, nuo mažo iki didžio graužia.
Uždrauskim Lietuvoje dar tuoktis, juk ,, Eldorado‘‘ turi būt kaip upės, miškai ir ežerai preinama visiems o ne pavieniams bėdžiams.
spacer

 
spacer