spacer
spacer search

Zervynos
Užsisakykite malonumą sielai ir kūnui!

Search
spacer
header
Meniu
Titulinis/Naujienos
Apie Zervynas
 
Titulinis/Naujienos arrow Apie Zervynas arrow PUŠELĖS PUŠELAITĖS

PUŠELĖS PUŠELAITĖS Spausdinti El. paštas

Valentas Svirnelis

Žmogus yra pusiau mėsaėdzis gyvūnas dėl to kraujo kvapas jam nesvecimas. Pavydas, baimė, susidarius galimybei; kerštas išnaudojimas tai pagrindinė žmonių bendravimo forma. Cik pamirus Stalinu pieskynuotan dzūkijos kraštan padarė tarybinį ,,parėtkų‘‘,-atrėžė kožnai šeimai po 60 arų dirbamos žamės ir po vienų aktarų pievos,nežūrėdami, kad laukus ir pievas ne aktarais dalyc raikia o pagal valakus prilyginc. Kas tai yra valakas ir kų jis raiškia nežnojo, misno, kad kokis keksmažodzis. Sunku buvo žmogu žūrėc kap laukai dzirvonuoja pievos žaliuoja, bet kliudzyc nevalia. Vieni tokio parėtko senei laukė ir dzaugės, jam atajus ,kici dar mėgino darodzyc kad jei nuok aplaisto lauko karvė ar arklys žolį nuės o pievos pakraštėlis bus nušienautas dangus nenugrus. Bet turincys valdžių ir galias negalėjo spakainiai žūrėc, kad sodzun gyvulių nemažėja. Gerai pamislinį turincys valdžių sumislino; likį pievos ir laukai bus Miškų ūkio.

Pievas šienaus, o dzirvonus išvagojo ir pušelas pasodzino, va ir prasdėjo pirmuciniai drausciniai, per laukų aini, ar karvį ganai ,,tapini ir naikini pasatkų‘‘,nor tynai žolė iki klupsco ir tos užglūšytos pušelės neragėc, bet ji vadzinas ,,pasatka‘‘ir jai duotas baisus statusas. Tep pac ir pievom. Pievas cik del akių šienavo prisišienaudavo, gal dešimc roz mažiu nei sakės, ir tų supūdzydavo, gadzino bet žmonimi nedavė. Dzirvonuosa pušelas ,,auklėjo‘‘. Va ir prasdėjo parėtkas už katro nepaturojimų galėjo, visaipo bausc ir baudas uždėc. Tam parėtkui daryc pamačies rusų iš sibiro neužvežė, pacys net atsiputojį darė, abile cik laido. O kad jų labiau bijot vaikščiojo su uniformom, kepurėm su žvaigždėm, kad dzidesni atrodzyt, ir neva tai jiei cik parėtko (katrį pacys sumislino)- žūro, o paciem iš tokios laimės dūšia per pencis lindo. Atajo ir an jų mėšlyno šventė kurgi nesdzaugsi, visi bijo galvas lankia in svecus prašo. Teko ir man to parėtko pakaštavoc. Buvo jau pradza vasaros. Vikinio ravelin kur čiut ne pievon buvo pasodzytos pušelės, žolė buvo kap per sprindzį su baltų ir raudonų dobilukų plynelėm, pušelių sodzytų prieš metus net neragėc. Rytais aš ganydavau arklį, vienas arba pastaikydavo su susiedu seneliu Juozuliu. Ir šitep nedėlion, dar čiut pro brėkštų nujojom arklių ganyc Vilkinio ravelin –po pasatkas. Kas galėj pamislyc, kad tep anksci ir dar nedėlion, dar cik palaidus arklius ganyc nuk kalno kap kokis kranklys net uždusis aigulys atlakia. Šokau an arklio ir pabėgau, bet nebagų Juozulį –pagovė. Parlėkiau namo uždariau arklį tvartan, o pats tuoj svirnan ir nibi tai miegcu.Po kiek čėso girdzu jau an kiemo alasas. Tėvui poryc neraikė jis ir tep dasprato, bet iš rozo aigulys nuvejo pas Juozulį, tuom čės tėvas atajo pasklausc manį kap tį kas buvo. Aš pasakiau, kad manį nepagovė –aš spėjau pabėgc, to ir buvo gana, kad tėvas žinot kų kalbėc.Atainancį aigulį tėvas pasciko an gonkų, kad ir aš svirnan gulėdamas girdėtau kų jiei kalba. Ilgai jiei tį sporinos, bet aigulys ,,su žuvies akiu‘‘ kap arkė niekap neatstojo, pinigų negovis, prisakė už tai ištraliuoc išpjautų miškų. - Pingų susmokėc baudai neturu, o miškų liepsu vaikam tai ištraliuos –girdzu jau žada tėvas.Buvo liepta ištraliuoc išdegusio miško plotų, priek gelažinkelio.Traliuoc prisejo man, keturolikmecu su broliu Vincum trim metais už mani vyresniu. Gal dzvi nedėlias iš dzeliankos in kelių, traliavom kalades. Žievė apdegus, suodzina, tai vakari parvažuodavom suodzini, kap velniai. O kiek visokios kytrascies raikėjo, kad kaladį vežiman inurtavoc. Tokis darbas ne vaikam, tokio darbo ir suaugį vengė, ba ir pats, ir arklį gali patrūkyc dar ir ratus sulaužyc. Va tai šitep mus pracino mylėc ir gerbc tynai kur paskyta –nerušyc.
Tep po trupucį, po biskį, ko toliau to daugiau, to labiau nelaido ir draudė, tai dartės iki to dasdraudė, kad net an kiemo nėr kam dzirgėlių nušienauc, o apė pievas, miškus, laukus tai nėr ko poryc, tynai raikia pažūrėc.Žmogų atpracyc darbuic, labai langva, o arielkų gerc - daug razumo neraikia, cik kam iš to nauda.Tep ir iš tokių drauscinių kam ir kokia nauda. Dartės drausciniai aršiau atrodo, nei prasgėris bomžas, tai ar tokius drauscinius ir tokius sodzaus žmonis dar kas nori ragėc.
spacer

 
spacer