spacer
spacer search

Zervynos
Užsisakykite malonumą sielai ir kūnui!

Search
spacer
header
Meniu
Titulinis/Naujienos
Apie Zervynas
 
Titulinis/Naujienos arrow Apie Zervynas arrow JUODA KNYGA IR JOS PĖDAI DZŪKIJON

JUODA KNYGA IR JOS PĖDAI DZŪKIJON Spausdinti El. paštas

Valentas Svirnelis

Apė ,,JUODŲ KNYGŲ‘‘ ne cik dzūkijon bet ir vison Lietuvon girdėc buvo. Bet kas tai per knyga tep niekas praudos paporyc negali. Tokia knyga buvo Zarvynosa –pas Galucinius.Gyveno galan Zarvynų toliau nuok sodzaus palei pac miškų, apaugusios medzais pakalnėn, iš po katros bėga čysto vandenio šalciniai. Nei dzienų nei nakcu tynai perdaug šviesu nebuvo.Bet ne vien del to, to kampo kici privengė, visi kalbėjo, kad, Galuciniai turi ,,JUODŲ KNYGŲ‘‘.Zarvynosa tais čėsais darės visoki cūdai ir cik tynai kur Galuciniai pasrodzydavo, tai per vakaruškas mergom sijonai nukrisdavo, tai nenuomancai vilkai avis užpūldavo, tai gryžtancom iš bažnyčios moteriškėm, užverstais sijonais per vandenį brisc raikėjo, nor to vandenio visai nebuvo.

Tokių ir panašių cūdų buvo pilnos Zarvynos ir vis cik žmonės dasprato, kad tai Galucinių bernuolių darbas. Visas sodzus ėmė spausc kad Galucinių bernai apsispakait ir baigt savo šposus. Spaudzimas viso sodzaus buvo tokis, kad Galucinių du bernai stupino ir išvyko Amerikon, o Zarvynon pasbaigė stebūklai. Tuom čėsu mano tėvui buvo 14-15 metų .Baigis ketris skyrius ir toliau nesant gaimybių mokycis mano tėvas skaitė visa kų, kas cik po ranku papuolė. Tuom čės knyga, ar laikraščis buvo ratas svecas kaimo gryčion. Tėvas turėjis pomėgį skaicyc, aidavo per pirkias prašydamas laikraščio ar knygos, kad cik rastų paskaicyc.Knygos ir kici ratai naudojami daiktai buvo laikomi an pirkios (palėpėj) kur šviesos sindulys patekdavo cik per nedzidelas skylas. An pirkios terpu visokių rakandų –knygų rasc buvo nelangva. Taigi jau ne rozų pas susiedų Pranciškų an pirkios beveizdėdamas knygų ar laikraščių rado neragėtų knygų . Knyga buvo dzidelė storais kietais juodos spalvos viršeliais. Prinešis priek šviesos knygų tėvas nustebo, kad ne cik viršeliai bet ir lapai buvo juodzi. Parsinešis knygų namo tėvas tikrai apžūrėjo, kad visi lapai buvo juodzi, o raidės ryškiai baltos. Tokios knygos neragėjis tėvas sunerimo, tai nejaugi jam papuolė ne rozų girdėta ,,Juodoji knyga‘‘.Knyga buvo parašyta lenkiškai, bet tėvui mokancam ir lenkiškai skaicyc nebuvo sunku. Pirmuosa puslapiuosa buvo kap turinys surašyci mėnasiai, ir kų sekas padaryc per tuos mėnasius, bet toliau parašyta ,, Nusiimk vyžas ir aime toliau rozu‘‘.Vyžai-tai škaplierai, katruos nešojo an kaklo kožnas krikščionis, katruos nusimc ir jų atsisakyc buvo dzidelė tikėjimo išdavystė. Už pečiaus užsikavojius ir bevartanc toliau šitų knygų tėvui pasdarė labai neramu. Tais čėsais kraučiai (siuvėjai) aidavo per namus ir siūdavo. Kap cik tadu kraučius ir buvo pas juos namuosa. Gerai su kraučium bendravis tėvas, sumislino ir jam, kap vyresniam, parodzyc tokių neragėtų knygų. Pamatis šitokių knygų kraučius stvėrė už jos ir tėvo mamai sušuko –Jone žūrėk tavo sūnus su velniu susdėjo. Ir perdavė knygų mamai. Tėvas kiek galėdamas mėgino atcimc knygų, bet paauglio jėgos neužteko o ir mama pačiupus knygų iš rozo metė besikūrenancan pečiun, knyga kap ragi sudegė. Tėvas nubėgo pas kaimynystėn gyvenancį mokytojų (pavardė Švalkus) ir pasakė apė rastų knygų ir jos likimų. Mokytojas neškadavodamas pamokė kraučių, kad tokių brangių mokslo knygų naikyc neseka o dar tokiam kap kraučius katris turėt būc razumnesnis už prastų sodzaus žmogų. Bet knyga tep ir prapuolė. Tėvui knyga padarė dzidelį įspūdzį ir jis tokios knygos ieškojo visų savo likusį gyvenimų. Tėvas važinėdavo po kaimus supirkinėdavo dzovytus grybus, tai pas žmonis katriej užsimdavo užkalbėjimais, gydzymu žolalėm, mėgino išsiklausinėc apė ,,Juodų knygų‘‘.Krokšlio sodzun vienas senukas užsiimancis užkalbėjimais ir gydzymu žolėm prispažino tėvui, kad jis turi tokių knygų, bet parduoc už jokius pinigus negali. Jis buvo daug vyresnis už mano tėvą ir jam pasakė: - Petrai, aš tau tų knygų prieš savo smercį dovanai aduosu.
Tėvas buvo laimingas apcikis vėl tokių knygų ir man sakydavo, kad govis perduos man tų knygų, bet tėvas mirė nesulaukis 60 metų tep jos ir negovis. Tai va tokia teisybė apė ,,Juodų knygų‘‘ir kad tokia knyga yra, aš tikrai tikiu, man tėvas nemelavo.
spacer

 
spacer