spacer
spacer search

Zervynos
Užsisakykite malonumą sielai ir kūnui!

Search
spacer
header
Meniu
Titulinis/Naujienos
Apie Zervynas
 
Titulinis/Naujienos arrow Apie Zervynas arrow ŽODZIS DUŽESNIS UŽ BET KOKIŲ NOČYNŲ

ŽODZIS DUŽESNIS UŽ BET KOKIŲ NOČYNŲ Spausdinti El. paštas

Valentas Svirnelis

Sveiki Zarvyniškiai,sveiki sveteliai Zarvynosa susrinkį kalbos ir knygos laisvės paminėc. Smagu ir dėkui ciem, katriej sumislino canai pas mus susrinkc.Žinokit kad Zarvynosa kap omisniai per visų čės graunyčios ajo ir jau koronės del kalbos ir rašto tai jau pavierykit buvo gana.Ir kas cik mūs kitap kalbėc nemokė, ir lenkai savo panskų mūvų kišo lietuviškų mužicku pavadzinį, ir rūsai kelis roz užeji, motulį Rusijų persyliai mylėc mokino, net vokiačiai ca atsigrūdį, sodzaus žmogelį mūčyc visapo mėgino.

Tai gal ir verta buvo ca susrinkc, bet kas gi mūs istorijų žinojo, kad mūs dziedai, tėvai už savo kalbų, raštų knygų visų čės kovojo. Zarvynosa, pavierykit kap jos cik tai rados ir iki šitai parai neužsiturėjo, nei lenkai, rusai anei vokečiai, kad ir labai norėjo. Nepasdabojo mūs jaunimas svecimšalių, neparvedė ir neišejo.
O kiek canai visokio ilgo čėso išvargta ir iškentėta, kartų kartom gana to vargo kančios ir paniekos užteko, bet su savu kalbu sulaukėm šito čėso. Sodzus neišdraskytas liko, lenkai in vienkiemius, o rusai Sibiran, išmėcyc, išdraskyc mėgino, bet nieko neišėjo.
Paklauskit kū cik norit, ar iš Zarvynų nor viena draugė Sibiran smalų laido, taigi kad ne. Kodėl, tai ca kalba kitam jau rozu. Kraipiuos in jus tokiu kalbu, kokiu aš visų čės Zarvynosa kalbėjau. Galit sakyc, kad ca gi ne lietuvška kalba, ir tep kalbėc būt sarmata. Ca primaišyta lenkų, rusų, baltarusų ir dar kitokių žodzų, ir gal raikėt nuok jų atsikracyc. Bet perai šiciek čėso, tokiu kalbu gražiausias žmonys giesmes gieda, dzaugsmų ir skausmų knygosa aprašo. Tai kap gi jos išsižadėc, jej kur svetur išgirsci dzūkų kalbų, tai rodos kap namo, Zarvynosa papuoliai, tai kap gi sekas jų pamiršč. Tegul toj mūs kalba ir negraži kiciem, bet mumim ji, dziedų tėvų kalbėta –mylimiausia. Dziedai mūs ir tėvai už savo kraštų, kalbų, galvas guldė, bet atsiturėjo .Perloja net respublikų turėjo. Turu knygelį, kap Marcinkoniškiai šv. Kazimiero kryžių 1933 metais statė ir paskui jį gynė, taigi ne kryžius, kryžius buvo cik pričina, politinė kova ty vyko. Už tai Marcinkonių kunigas Rūkas, buvo žiauriai lenkų nukankintas.
Ne visų čės tas karas ir skerdzynės buvo, gi būdavo ir kitoki čėsai, kad meilė bendri raikalai vėl žmonis jungė rišo. Tep vienas žodzis ty tai ty ir toj kalba, kap tas paršelis margas govės, bet jis mūs kraštu savas, mielas ir gražus. Mes dar jau dzūkiškai kalbėc, rašyc nenorim. O va žemaicai laikraščius, knygas ir giesmes rašo, skaito, gieda ir kap gražu. Ir dzūkiškon kalbon nesmainė žodzai kas nedėlia, jinai per šimtmecus formavos ir yr tokia kokia yra.
Aš sužavėtas, kad rados ,,Giružis‘‘katris parašo apė naikinamų Dzūkijos gamtų, kalbų, sodzų ir grūvancį žmonių gyvenimų.
Pavieniui žmonys pacys ratavocis stverias, kap skystancis už šaudo imas, bet jiem tuoj per nagus, kad šitep neseka ir va kap neseka. O sodzų ir jo žmonis kvolyc, tai nuok ryto iki vakaro galėt. Tep kap priek ruso buvo tai ir dar, ciej pacys ir tų pacų, kap tai bobulai be dantų, giesmelį traukia. Kokia dar tu spritna kokia graži gal užporyt tekėsi.
Tekėsu žinoma tekėsu jei užporyt dzienos dalaukc galėsu.Rašyk ‚,Giruži‘‘ ciktai jau tu nekvolyk ir negyrk paporyk, kur ir kap ciej mūsų perlai pakavoci. Tu ščyrų praudų parašyk ir mūs kalbu kalbėk. Žodzis yra dužesnis už bet kokių nočynų, katruom gali gilias gyvenimo vagas išplėšč. O kad nepriilstai, mes turim Tau pamačyc. Taigi rašykim rodzykim, darykim ir taisykim kų mum nelaisdami sugrovė kū išardė, sugadzino ar ne tep padarė, ciktai rozu cik tep mes nugalėsim.
Pamislyc sekas, ar mūs kraštan to vandenio per daug, kad ažerų išlaisc raikėjo, ar mūs gražias upes ir šalcinius raikėjo iki to dalaisc. Iš upių purvinus ravus padarė Ūlon upėtakių neliko nėra ir taparų nei šapalų, nei striepecų, nėra kuzabų nei rainių, cik bebrai aršiau kiaulių, purvinus ravus pasdarį, urtavojas. Ir ruskių ir šitos valdzos tarnai, cik savo praudų kiša
Mūs grūvancis sodzus in kų padabnas. Per sodzų peraik vištos neragėc, o tvartus sako raikia išturėc. O ar raikėjo šiteipos pušelėm mus aplaisc, dar jau ragėc kokia iš to nauda. Norėta buvo mumi dar darodzyc kad ūžuolai pas mus neauga. Tai pažūrėkit kiton Ūlos pusėn, užmirštas,aplaistas šimtamecis stovi, laukia ir nesulaukia, kad kas priek jo priveit ir pasakyt kad jis ne vienas. Prapuolė grybai, kodėl gi jų nėra, kur šampinjonai ir an ko jiej auga –žino, o juodagalvio grybo –ne,. o gal nenori. Tai pamėgykim kap kitur an svieto daro, jūs bernai savaipo mes savaipo ir pažūrėsim keno kišenėn prauda bus. O tep tai ca ciktai pavydas ar netgi genocidas ba kur graži gamta, gražus sodzus, ty net žmogus gražesnis, gražesnė net gi jo kalba. O kam to raikia, ragėc kad ciktai mumim. Taigi kovokim tep, kap mūs tėvai kovojo už savo brangių krašto kalbų už laisvį. Prikelkime aplaistas ir nykstancas gamtos grožybes, sodzų ir jo žmonis, ba bomžais sekas graita padaryc, o šitų padaryc pavierykit yra kas nori ir kas moka.
spacer

 
spacer