spacer
spacer search

Zervynos
Užsisakykite malonumą sielai ir kūnui!

Search
spacer
header
Meniu
Titulinis/Naujienos
Apie Zervynas
 
Titulinis/Naujienos arrow Apie Zervynas arrow RAGANIUS

RAGANIUS Spausdinti El. paštas

Valentas Svirnelis

Gražian sodzun dzūkijos,terp girių ir miškų,prie sraunių upių, gražuolių ažerų, gyvena žmonys, vargais dalinas, priek visokių valdžių. Aš iš Zarvynų, mažas vaikas, kokių gal metų septynių, pas savo geraja bobute, nueidavau pabūc sveciu.
 –Tu man vaikel dzidzausias svecas, nusprausk rankas ir sėsk priek stalo, tuoj pavaišinsiu pyragu.

Pyrago ir saldaus pienelio duosu, pavalgysi ir pasilsėsi, gi priilsai kol atajai tokiu ilgu keliu.Bobutė duodavo skaniai pavalgyc, ciktais viena bėdelė buvo, reikėdavo prieš valgį prauscis, su kvepencu muilu. Nors muilas kvepiancis akių labai negraužė , visciek man prauscis, buvo pakuta. Lovelėn senykas toks minkštas,prikištas pilnas ajarų ir ton lovelėn pas bobutę, nebuvo blusų anei blakutių. Nebuvo pas bobutę pirkion musių, jos kap miegci tai zyzia, landa in akis. Tokius sląstus ji omisnus turėjo, ty kap sciklinis butelis kokis,cik an kojalių ir be dugno, po apacu paberta būna, trupiniai keli.Musės įlindę pirkion pro duris ar langus, tai tuoj priek stalo kap svecai koki,o čia jau prašom, pietūs gatavi.Su muilu prauscis jau buvau pripratis,tai pas bobutę aš  pabūdavau, savaitę ar net dzvi.Vaikų tokių kaip aš kieme  nebuvo, ciktais Gucis, bet daug mažesnis už mane, kap jį išlaisdavo an kiemo, abu pažaisdavom draugi. Rozų kaimynas dėdė Vincus atsivežė iš miško rąstų. Sumanė šiūkšlėm dėžę sumeistrauc,ir mes kur buvį kur nebuvį kartu su Gucuku priek jo pritapį, uoliai padėjom dėdei dabų dirbc.Dėdė Vincus, mūs nebarė ir neišvarė,jis su kirviu tašė rąstus,o mes su Gucuku žievių prisrinkį statėm tvirtoves ir namus.Per du rąstus sunėręs dėžę, nuėjo dėdė Vincus papietauc,o mes per rąstus persiritę, inkopį ton dėžėn ,toliau storojomės meistrauc.Nugirdom burzgiancų sodziun mašinų,ir žiūrom, lakia ji pas mus kieman.Sustojus mašinai, kieman pakvipo dūmų ir benzino kvapas.O mašina kap namas dzidelė, reikėt prieic ir iš arciau jų apžiūrėc, o dar tynais kareivių ragis ir jiei visi su šautuvais. Išlipęs iš dėžės tempiuosi lauk ir Gucį, cik tuom čėsu mani kažkas tai čiupt ir nešas ,gi pasižiūriu, kad bobutė, supratus, kad  noru aš priek mašinos  priveic, man cykiai sako;   .
-Ciktais nerėk, aime graičiau namo.
Parėjus pirkion ir duris uždarius, bobutė langus uždengė skarom. O kieme pasigirdo riksmas, klyksmas, verksmas ir dejonės.Nuok skarom užlaistų langų , pirkion tamsu pasdarė  ir aš prisiglaudęs prie bobutės užmigau. Kai nubudau kieme jau buvo tuščia, langai jau buvo nudengci ir cik kažkaip cyku cyku. Nubudis aš bobutės klausiu;
-O kur gi mašina.
-Nėra vaikel mašinos, Gucuko irgi nėr,nėra visos šeimos. Kareiviai išvežė su mašina.
Ir gaila, man net pavydu pasdarė, kodėl gi Gucį, ne mani, su mašinu važiuoc ir aš norėjau, Gucis mažas ir kuom jį veža, dar nieko nesupranta, jam būt gerai ir vežimu. Bet aniai ryt, nei užporyt Gucukas išvežtas namo neparvažavo ir nesragėj daugiau nei tėtės jo, anei mamos.
Praėjo keli metai čėso ir pacylom sodzun ėmė kalbėc, lyg tai būt, kad Gucis sibiran neišvažavo. Būk tai tadu kap iš mūsų kiemo Dabarcio šeimų vežė, Mortas, tuom čėsu, atėjęs iš už raisto buvo, ir paimė  Gucį iš dėžės, kur žaidėme mes abu.Taip kaime niekas būt ir nežinojį, apie Gucuko dalių, jei ne iš Gudijos Mania.
Manios sesuo iš Gudijos atitekėjus buvo, už lietuvio , už Julijuno.Sodzun turėjo jie nedzidelį pirkutį,tai ir Mania pas juos rozum pirkutėn glaudės.Ji buvo rūpestinga ir darbšti, tik nelabai graži, gal būt todėl ir netekėjus.Praeidama pro tuos, Morto namus, Mania girdėdavo lyg vaiko verksmą. Morto žmona buvo senei pamirus,vaikai jų buvo dzideli,nebent ten kacinas kokis tai miaukia, nes ten mažų vaikų cikrai nėra. Bet viena syk smalsumas Mania nugalėjo,ir kai namuos nebuvo nieko, atbraukus su velki duris, pro priemenį  inajo pirkion apsdairyc.Kažkas už pečiaus krebžda, tyliai inkščia.Mania tyliukais, kad cik neišbaidzyc, sužiuro užpečkin, kur lova dzidelė stovėjo, ir kap pamatė, tai visa nustėro.Ant lovos, terpu skudurų ,vaikelis perjuostas diržu ir pririštas prie sienos,pirštukais kažkų graibė, ogi sugraibis skuduruos, jis savo šūda valgė.Persižegnojo Mania tris kartus ir tarė;
-Kas bus tas bus –ir pavogė vaikelį.
-Na kam dar tau šitos bėdos,savų vaikų pilna pirkia,o jeigu dar milicijon apskųs,tadu ir mumim galas,-raudojo Manečkos sesuo.
-Jei išvarysi, tai miškan aisiu,bet šito vaiko aš nepaliksu
Taip paverkė abi apsikabinį ir sutarė,su savais vaikais rozum auginc.Vaikelį kiek tai čės kavojo, kad ciktais nieks nedažinot, už tokį darbų, sibiras kvepėjo, išvežį būt, net nei vaikų neškadavot..Tas vaikas buvo tep visas žaizdotas,utėlių apėstas,blusų sukapotas, plaukai vienan kaltūnan susvėlį, visai išsekis,net nepasėdėjo. Mania jam plaukucius nukirpo,kasdzienų prausė,žaizdas tepė, valgyc omisniai gamino.Mortas, net neapžūrėjo, kur buvęs pririštas diržu, tas vaikas pasidėjo.Vaikelis po kiek laiko atsigavo,sėdėc vienas galėjo,paskui ir vaikščioc vėl mokėjo,naujos šeimos vaikus,broliais, seserim vadzinc prasdėjo.
Kad padaugėj vaikų pas Julijonų, mažai kas ir besidomėjo,sakydavo, kad tai Mania , savo vaikų iš Gudijos parsinešus dabojo, ciktais jau Mortas, tas vaiko raganius,  sodzun beveik jau nejo ir navatnai cylėjo, jis dasgodojo, kur  jo tas vaikas, iš diržinio įtvaro pasdėjo. Guco mama sibiran susirgus mirė, tėvas jo likis su vaikais, iš paskucinio siuntinius dar siuntė, laiškus in Mortų rašė ir savo vaiko Guco neaplaisc jo prašė.
Taigi tas vaikas, buvo Gucis iš mūs kiemo.Užaugo Agis ,tėvas iš Sibiro tremties sugrįžo. Sugrįžęs sūnų apkabino,sūnum vadzino,ciktai sūnus jau tėvo, tėte ,nevadzino,jam buvo mylima šeima, kur yra teta Mania ir Tėtis Julijonas.
Raganiai buvo du; vienas galingas, dzidelis,baisus kur išvežė tėvus,o kitas mažas, skriaudžiantis mažus vaikus.
spacer

 
spacer