spacer
spacer search

Zervynos
Užsisakykite malonumą sielai ir kūnui!

Search
spacer
header
Meniu
Titulinis/Naujienos
Apie Zervynas
 
Titulinis/Naujienos arrow Apie Zervynas arrow MOKYTOJAS

MOKYTOJAS Spausdinti El. paštas

Valentas Svirnelis

Jisai ne mūsų krašto vaikas buvo, o atvažavo traukiniu nuok Vilniaus iš kitur.Ir nuok Zarvynų, kur sutoja traukinys, raikėjo pasėjėc dar keli verstai, kur buvo siūstas jis mokytojauc..Privejis kaimo galų, jis užsukė paskucinian kieman.Pasklausė kelio in tų sodzų, kap jam raikėt tynai nusgauc.Sodzaus žmogelis dažinojis,kas jis per asaba,  arklukų tuoj pakinkis,vežiman inmetė kelis pėdus šaudų, užciesis gūniu ir padaris sėscis,pasiūlė garbų svecų pavežėc.

Pakol arklukas tuos kelis varstus klapsėjo, tai ir žmogelis su svecu insikalbėjo. Kad jis dar jaunas, be šaimos šitan kraštan net giminių neturi,nežino kur ir kap nakvos kap raiks gyvenc,nei krautuvės nėra nemoka  jis ir valgyc pasdaryc.O tan sodzun, žmogelio giminė gyveno, sena bobutė, bet gera ji  gaspadinė buvo, gardzai mokėjo valgyc padaryc,kap omisniai ir kitas namo galas buvo valnas. Bobulė svecų priėmė gyvenc, maicino rūbus skalbė, mokytoju nebuvo vargo tan sodzun gyvenc. Dar tais čėsais sodzun, vaikų jaunimo daugel buvo,tai ir mokytojas netruko apsiprasc.Sodzaus jaunimas jį insimylėjo, ba daugel jis dainų ailėraščių mokėjo, ir pats giedojo, priešei sodzaus jaunimų nemandravojo. Tuom čės dar buvo sunkūs pokario čėsai, jaunimui raikėjo rinkcis, tarnauc karuminėn, ar aic miškan. Bernams sodzaus, savas sodzus ir miškas rodės savas, kur kas mieliau, nei sveciman kraštan ir sveciman pulkan, kur nei kalbos, nei rašto nežinai ir nežinia ar kadu nors iš tynais sugrįši. O dar toj pakusa Amerika, be perstojo triūbojo,jei ne per šias Šventas Kalėdas,tai kitais metais Velykom, ruskių neliks pas jus nei vieno ir švįsim pergalį bendrom jegom. Vieni karuminėn išejo, kici tarbelas susikrovį,išej miškan Amerikos veizdėc. 
Bet nei miškan,nei raistuos, Amerikos neteko užragėc.
 Supuvo bunkeriai raistuos, Amerikos belaukianc, raikėjo priešų aic ieškoc,gi raikė su kuom nor kariauc.Sodzus jau valgymo pritrūko, miško karuominį penėc, taigi arielkos ko sociau pagėrį, dainas graudzas užplėšį, savuos sodzuos, priešų užmanė paveizdėc.
  Ir buvo tep kap pasakyta, kulka visuomet kaltų ras. Ir rado miško broliai priešų , kad vienas skerdzaus sūnui duonos mažai davė, kitas,kad paslėpė rugius,tracas,kad žodzį ne tokį pasakė;-Ko skerdzaus vaikas ajo in partizanus.
  Prasdėj sodzun skerstuvės baisios, sodzaus  šeimas sušaudė tris išdaužį buožėm, iškankinį,paliko cik mažus vaikus, draugus jie iš pavydo mušė, kad šiciej nejo in miškus.
  Mokytojas ragėc ca buvo siūstas, kad miško brolius supokuoc.
Ryti mokyklon su vaikais,nakcim rozu su partizanais,dar vakaruškosna rūpėjo jam nuveic. Vaikam ailėraščius jis rašė, jaunimui, dūšia griebiancas dainas, o miško broliams – partizanams, himną net parašė, kap žalion girion traukė, karingi vyrai in pulkus.Visi ir jį ir jis visus pamilo, pažinęs kančią ir vargus, kas jaunus vyrus suklaidzino, kad skersc  pradėjo, jie vieni kitus.
 Gyvenimas nebuvo lygus, sodzun šilta pirkia, rytais ant stalo garuojanci sriuba, nedėliom, vakaruškos šokiai, mergelių juokas, dainos, - kiokia dar gali būc ca lygiava. Dar vasarų, kol šilta sausa, tai ir miški gerai, bet rudeniui, žiemai atajus, nors staug vilku, kap buvo negerai. Lietus ir kojos šlapios, dar ne visi turėjo kuom apsiauc, šlapių skarų nebuvo kur pasdzauc, apė linksmybes jokios kalbos nebuvo, išgerc, pavalgys – raikėjo aic sylu atsimc,o ne tai ubagauc.
  Žmonys sodzun ir tep biednai gyveno, ir rusiškiem stribam ir miško vyram, visokių duoklį, panevalia raikėjo duoc. Dar iš pradzių miškiniams visaipo padėjo, davė jiems maisto ir savuos namuos maicino, davė apsiauc ir apsirangc, po ailiai ir arielkų varė, mylėjo ir rozu išgerc.
 Bet graita baigėsi tokia gadzynė – duonelį raika užsidyrbc, Amerika neatmetė nei kumpių nei, dešralių, siūlė su kulkom praspenėc.
 Tep alkani, basi, sušalį, nėr kuom apsiauc, nei apsirangc, ir būnkeriai pelėsiais apaugį, jokios pirkaitės negalėjo jiems atstoc. Ir pikta, ir graudu tep pagyvenus darės, ir lindo mislys, kap tos musios, kodėl ca aš, kodėl ne tu. Panelės in raistus racau ataina, kur kas smagiau sodzun, nei aic miškan, kitos in miestus dyrbc, ar mokycis jau išvažavo, o ca iš miško cik vienas kelias, nūnai ar ryt, cik in kapus.
 Kas in karuominį išejo, senai jau grįžo į namus, savo gyvenimus planavo, nors jis dar buvo neramus. Stribai žūrėjo, neskubėjo,- žudzykitės vieni kitus.
 Mokytojas tankiau, vis Varėnon važavo, racau pas vyrus miškan uliavoc, kų mislino, kokius planus jis razgė,nieks negalėjo dasgodoc.
 Nenuomancai Gudošalin, stribai kap amaras užpuolė, ragėc žinojo, kad susirinkį partizanai,  kūrė naujas savo ailes, ten juos stribai visus susėmė, kaipo spiecun suvejus bitelas.
  Mokytojas mokyklon jau daugiau negrįžo, sodzun nematė niekas jo daugiau,cik buvo gandas, kad mokytojas, miesti cik scipriai gėrė. Kas darės jojo dūšioj, nebuvo lemta niekam dažinoc.
  Jis mirė, nelemta mircim.
Stribai po to in sodzų atvažavį, ištrėmė Sibiran dar tris jaunas šeimas.
  Šitep lietuviai lietuvius naikino, pakūrscyci kitų aistrom, vieni kitus jie šaudė ir kankino, kitus jie trėmė svecimon šalin. Pavierinį, kad likusiems sodzun daugiau bus daikto, jiem dirbc neraiks ir tep pasrūpins savo ateitim.  Net per karus, sodzus teipos nenukentėjo,kap pokario aistrų laikais.
  Skerdzaus sūnus miškan išejis,  mokytojas in sodzų atvažavis, tep savo laimės ir nerado,nor  abu mislino,kad laimė jiems ir jų vaikams nubus.
spacer

 
spacer